Kokia pirma mintis ateina pagalvojus apie karštą vyną? Žiema? Sniegas? Kalėdos? Išties, karštas vynas tapo tikru žiemos ir viso šventinio sezono etalonu. Net ir reklamose dažniausiai šalia jo matome tokius simbolius kaip kalėdines eglutes, židinius, dovanų teikimo ritualus, vilnonius pledus. Tokia koncepcija yra stipriai įsitvirtinusi mūsų pasąmonėje. Bet nuo ko prasidėjo visa karšto vyno istorija?
Senovės graikai ir romėnai mėgdavo karštą prieskoninį vyną
Senovės graikai mėgdavo gerti vyną, tačiau ne visas derlius nusisekdavo. Tad siekdami išvengti bereikalingo švaistymo ir, žinoma, norėdami pagerinti skonį, jie į vyną primesdavo prieskonių ir jį kaitindavo.
Nuo graikų neatsilikdavo ir romėnai, kurie likusį vyną kaitindavo su prieskoniais, kad išgelbėtų jį nuo išmetimo. Tačiau romėnai šį tą pridėjo ir nuo savęs, pavadindami savo vyną „Conditum Paradoxum“. Pagal šį receptą pagamintas vynas parduodamas dar ir šiandien. Jo sudėtį detaliai nupasakojo Apicius 5-6 amžiaus kulinarijos knygoje. Receptą sudaro mišinys iš vienos dalies vyno ir vienos dalies medaus, kuris yra virinamas, o tuomet į jį pridedama pipirų, lauro lapų, šafrano ir datulių.
II amžiuje, romėnams užkariaujant Europą, joje ėmė plisti karšto vyno vartojimas. Pašildytas vynas su prieskoniais padėdavo romėnams iškęsti žvarbias žiemas, o vietiniai žmonės pamažu perėmė meilę šiam gėrimui.
Viduramžiai: karštas vynas sveikatinimui
Karštas vynas akivaizdžiai įsigalėjo Viduramžiais. Tuomet buvo manoma, kad įvairūs pridėtiniai prieskoniai ne tik suteikia geresnį skonį, bet ir prisideda prie žmonių sveikatinimo. Galų gale, vyno pasirinkimas tais laikais nebuvo toks platus kaip dabar, o ir vandens valymo filtrų bei sistemų niekas neturėjo. Tad vynas tuo pačiu buvo ir vandens alternatyva.
Vynas kaip šventinis gėrimas
Šiandieninis karšto vyno suvokimas yra kilęs iš Viktorijos laikų Anglijos. Tuomet jis puikiai tiko šventėms kaip puošnus gėrimas. Be to, buvo daug saugiau gerti vyną (net ir prastą) nei vandenį dėl maro (žinomo kaip juodoji mirtis) paplitimo.
Rašytojas Čarlzas Dikensas taip pat prisidėjo prie karšto vyno kaip šventinio gėrimo įvaizdžio suformavimo. 1843 m. romane „Kalėdų giesmė“ jis rašė apie karšto vyno versiją, pavadintą „Smoking Bishop“.
Karšto vyno įvairovė
Šiuo metu karštas vynas turi stiprią sąsają su Kalėdomis, nors skirtingos šalys jį gamina pagal įvairius receptus. Vokietija visame pasaulyje garsėja savo Kalėdų mugėmis, kuriose vaišinama vadinamuoju „Glühwein“. Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse karštas vynas žinomas kaip „Glögg“. Čia tradiciškai, prieš pilant karštą vyną, į taurės dugną dedami migdolai ir razinos. Jie prisigeria vyno skonių ir pabaigoje lieka kaip skanus užkandis.
Visgi, daugumos versijų pagrindą sudaro raudonasis vynas, apelsino griežinėliai, cinamonas, žvaigždinis anyžius. Kartais šie skoniai praturtinami vanile, muskatu, gvazdikėliais, imbieru, abrikosų gabalėliais ir kitais norimais priedais. Kai kurie mėgsta karštą vyną dar pagardinti cukrumi ar medumi, paįvairinti skonį likeriu ar brendžiu.
Na, o jeigu norite pasigaminti karšto vyno namuose, štai keli patarimai:
- Kadangi karštas vynas užmaskuoja daug skonio niuansų, nesirinkite prabangaus ir subtilaus skonio vyno. Verčiau naudokite vidutinės klasės vaisiškus raudonuosius vynus. Puikiai tiks itališki raudonieji, Pietų Prancūzijos ar Naujojo pasaulio Merlot ir Shiraz vynai.
- Kaitinant vyną, prieskonius išmintinga panardinti sudėtus į indelį ar medžiaginį maišelį, kad vėliau juos būtų lengva išimti ir malonu mėgautis gėrimu be mažų plaukiojančių gabalėlių.
- Jeigu norite sau ar vaikams pasigaminti nealkoholinio karšto vyno, kartu su prieskoniais pakaitinkite vynuogių ir obuolių sultis.