Šampano istorija prasidėjo XVII amžiaus viduryje Prancūzijoje, Šampanės regione – štai iš kur kilo bendrinis šio gėrimo pavadinimas. Šampanė pasižymi šaltu klimatu, dėl kurio vynuogės auga ir noksta žymiai sunkiau, tad šio regiono vyndariai nuo seno susidurdavo su nelengvu iššūkiu. Vyndarys, benediktinų vienuolis Dom Perignon, išrado būdą kaip iš tamsių vynuogių išgauti šviesias sultis, taip pat sukūrė vynuogių maišymo metodą, kai naudojamos tos pačios rušies, tačiau skirtinguose vynuogynuose užaugintos vynuogės. Nors iš pradžių ši naujovė nesulaukė didelės sėkmės, XVII amžiuje šampanas tapo populiariu Prancūzijos karališkosios šeimos narių gėrimu ir ilgainiui paplito visame pasaulyje.
Beje, tikras šampanas iki pat šių dienų gaminamas iš ne iki galo prinokusių vynuogių.
Šampanas yra jautrus temperatūrai ir šviesai, tad geriausia jį laikyti ten, kur nėra didelių temperatūrų svyravimo ir nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.
Šampano namai gali turėti ne tik savo vynuogynus. Jie išsiskiria tradicijomis, vynuogių rūšimis ir jų maišymo būdais. Viena pagrindinių šampano gamintojų vertybių yra stabilumas. Svarbu užtikrinti, jog šampano savybės ilgą laiką nesikeistų.
Rodoma 1–12 iš 46
