Nors šiuo metu Prancūzija yra viena didžiausių vyno gamintojų pasaulyje, manoma, jog vynas galėjo atsirasti maždaug VI a. pr. Kr. Vidurinėje Azijoje, o dalį Europos šis gėrimas pasiekė gan neseniai – tik prieš du šimtmečius.
Raudonas vynas paprastai gaminamas iš tamsių vynuogių – jos sutraiškomos ir maceruojamos. Vėliau vynas brandinamas, pvz. ąžuolo statinėse, arba tiekiamas nebrandintas.
Tiek raudonas, tiek baltas, tiek rožinis vynai vertinami pagal išvaizdą, aromatą ir skonį. Šios savybės priklauso ne tik nuo vynuogių rūšių, o ir nuo brandinimo laiko. Pavadinimai vynui suteikiami pagal vynuogių veislę ir vietovę, kurioje buvo pagamintas. Populiariausios raudono vyno vynuogių rūšys yra Merlot ir Cabernet Sauvignon. Neretai kelios vynuogių rūšys yra maišomos tarpusavyje. Beje, verta paminėti, jog tam tikros vynuogių veislės auga tik konkrečiame regione. Todėl iš skirtingų vynuogių pagamintas raudonas vynas pasižymi unikaliomis savybėmis. Esminiai vyno gamybos principai susiformavo maždaug XVII – XVIII amžiuje ir iki šių dienų išliko nepakitę.
Rodoma 1–12 iš 106
