Apžiūrėjome, pasukome, pauostėme ir štai pagaliau atėjo laikas vyną paragauti! Šis etapas gali papasakoti daugiausiai apie vyną, jo kilmę, vynuogių rūšį, skonines savybes, brandumą, stiprumą. Jūs susidursite su daugybe vaisių, gėlių, žolelių, mineralų, ąžuolo statinių ir kitų skonių, kuriuos treniruojantis galima išmokti gana tiksliai atskirti. Tad klausykite, ką jums sako kiekvienas jūsų skonio receptorius!
Rūgštumas
Visi vynai yra šiek tiek rūgštūs, nes vynuogės iš prigimties turi rūgšties. Išlavinus skonį, galima nustatyti, ar vynas yra iš karšto ar vėsaus klimato, ir netgi kiek metų jam gali būti.
Vyno rūgštumas paprastai suvokiamas kaip sutraukiantis pojūtis burnoje. Jis matuojamas pH, kuris svyruoja nuo 2,6 (labai rūgštus) iki maždaug 4,9 (vos pastebimas, nes yra daug arčiau neutralaus 7,0 pH).
- Daugumos vynų pH svyruoja tarp 3 ir 4.
- Vyno rūgštingumas stipriai priklauso nuo vynuogių rūšies. Didesniu rūgštingumu pasižymi Sauvignon Blanc, Riesling, Albariño, Fiano, Sangiovese, Pinot Noir, Nebbiolo.
- Vynai iš vėsesnio klimato zonų gali būti rūgštesni nei iš šiltesnių zonų. Taip yra todėl, kad nokstant vynuogėms jose mažėja rūgštumo ir daugėja saldumo. Vėsesnio klimato sąlygomis vynuogės kartais neprinoksta tiek, kiek šiltesniuose regionuose, o tai reiškia, kad derliaus nuėmimo metu jose gali būti daugiau rūgšties.
- Mažo rūgštingumo vynų skonis bus minkštesnis, lygesnis arba silpnesnis.
Saldumas
Vyno saldumas gali svyruoti nuo 0 gramų litre iki maždaug 220 g/l. Beje, bendram suvokimui, 220 – tai konsistencija, artima sirupui.
Dauguma žmonių sausų vynų ribą nubrėžtų ties maždaug 10 g/l likutinio cukraus. „Brut“ šampanai dažniausiai turi apie 6–9 g/l. Vidutinis harmoningai saldus vokiškas Riesling turi apie 30-40 g/l.
Be to, vyno saldumas siejasi su rūgštingumu. Didelio rūgštingumo vynų skonis yra ne toks saldus kaip mažo rūgštingumo vynų, nes paprastai žmogus suvokia saldumo ir rūgštingumo ryšį, o ne atskiras dalis. Štai kodėl bet kuriam geram vynui labai svarbus balansas tarp rūgštingumo ir saldumo. Kaip pavyzdį galime paimti kolos gėrimus, kurie turi apie 120 g/l cukraus, bet juos geriant jaučiamas gana sausas skonis dėl didelio rūgštingumo! Tačiau bendras kolos rūgštingumas yra daug didesnis nei bet kurio vyno.
Alkoholis
Alkoholis kartais gali papasakoti apie vyno intensyvumą ir vynuogių, iš kurių buvo gaminamas vynas, brandą.
Paprastai alkoholio lygis svyruoja nuo 5% iki 16%, o jei vynas pastiprintas – 17-21%. Sausi vynai su 13,5–16 % yra gana sotūs ir intensyvaus skonio.
Alkoholio lygis yra tiesiogiai susijęs su vynuogių saldumu prieš fermentuojant vyną. Dėl šios priežasties žemesnio alkoholio lygio (mažiau nei 11%) vynai dažnai būna natūralaus saldumo. Šiltesniuose regionuose išauga labiau prinokusios vynuogės, iš kurių gali būti gaminami stipresni vynai.
Taninai
Taninai – tai raudonojo (o kai kuriais atvejais ir baltojo) vyno savybė, galinti pasufleruoti vynuogių rūšį, ar vynas buvo brandintas ąžuolinėse statinėse ir kiek laiko. Taninus jaučiame gomuryje. Jie sukuria tarsi spaudimo, džiovinimo pojūtį.
Kiekvienai vynuogių veislei būdingas skirtingas taninų kiekis, priklausomai nuo individualių savybių. Pavyzdžiui, „Pinot Noir“ ir „Gamay“ iš prigimties turi mažą taninų kiekį, o „Nebbiolo“ ir „Cabernet“ – labai aukštą.
Taninų vynas gali įgyti iš vynuogių odelių ir sėklų arba dėl brandinimo ąžuolo statinėse. Pirmieji paprastai yra abrazyvesni ir gali būti žalesnio skonio. Antrųjų skonis dažnai būna lygesnis ir apvalesnis.
Vyno ragavimo patarimai
Ir pabaigai keletas vyno ragavimo patarimų, kad degustacija būtų išsamesnė ir naudingesnė:
- Ragaudami vyną, stenkitės jame atrasti kuo daugiau skonių. Pirmu gurkšniu pabandykite padengti visą burną, kad kiekvienas skonio receptorius turėtų darbo. Taip galėsite ištyrinėti ir atskirti skonius vieną nuo kito.
- Vienu metu sutelkite dėmesį į vieną skonį.
- Visada pradėkite galvoti nuo plačios skonio kategorijos iki konkretaus skonio, pavyzdžiui, pirma pajauskite „juodųjų vaisių“ skonį, o tuomet pereikite prie sukonkretinimo iki „tamsių slyvų ar gervuogių“ skonio.
- Kai kuriems žmonėms patinka vesti degustavimo dienoraštį, kuriame jie rašo savo patirtis, įžvalgas, vėliau jas lygina tarpusavyje ir stebi, kaip kinta jų pačių skonis bei nuostatos. Išbandykite ir jūs.
- Tarp skirtingų vynų ragavimo išgerkite kelis gurkšnius vandens ir praskalaukite jais burną. Tai padės iš naujo sureguliuoti gomurį.
- Degustuojant vyną galite ir užkandžiauti, tačiau rinkitės tik neutralius produktus, kurie neturi ryškių skonių, pavyzdžiui, paprastus krekerius ar duonos lazdeles.
Taigi, aptarėme visus pagrindinius vyno degustavimo etapus: išvaizdą, kvapą, skonį. Beliko paskutinis – apgalvoti visą per pojūčius gautą informaciją ir padaryti išvadas. Koks bendras vyno profilis? Ar jo skonis subalansuotas? Labiau rūgštus ar vaisiškai šviežias? Ar turi kokių nors išskirtinių savybių? Ar sutapo kvapo ir skonio natos, kurias atpažinote? Norėdami tobulinti savo įgūdžius surenkite draugų rate aklas degustacijas ir bandykite išanalizuoti, kokį vyną ragaujate. Pasitelkite visus savo pojūčius, o paskui viską sujunkite į vieną. Tai visiškai nauja vyno ragavimo patirtis, padedanti labiau vertinti tai, kas yra jūsų taurėje.