Nereikėtų pasikliauti vien vyno etiketės estetiškumu ar ant jos esančiu gražiu piešiniu, nes tai – tarsi vyno pasas, leidžiantis iš anksto susipažinti su vyno rūšimi, geografine kilme, gamintoju, alkoholio kiekiu, derliaus metais bei dažnai ir skoninėmis gėrimo savybėmis. Tačiau į kokias detales verta atkreipti dėmesį renkantis vyną? Pateikiame svarbiausią informaciją.
Verta turėti omenyje, kad ant geriausių vyno butelių klijuojamos etiketės laikantis santūraus orumo, ant paprastesnių vynų etikečių esantys skirtingi šriftai ir gausybė informacijos dažnai tėra pirkėjus viliojantis triukas. Vieni svarbiausių dalykų etiketėje yra gamintojas, vynuogių rūšis, gamybos metai ir kilmė – tai dažniausi faktoriai, lemiantys vyno kokybę.
Iš esmės yra trys vyno klasifikavimo būdai:
- Pagal veislę. Pagal veislę klasifikuojami vynai ne visuomet yra 100% vienos veislės. Verta žinoti, kad įvairiose šalyse taikomas skirtingas tos pačios rūšies vynuogių koncentracijos vyne minimumas. Pavyzdžiui, JAV reikalaujama 75%, Argentinoje 80%, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje ir daugelyje kitų šalių reikalaujama 85% nurodytos veislės vynuogių koncentracijos vyne. Ant priekinės etiketės ryškiai matomi pavadinimai, kaip pvz.: Cabernet Sauvignon, Albariño ar kt. nurodo būtent šį klasifikavimo metodą.
- Pagal regioną. Šis klasifikavimo būdas dažniausiai naudojamas senojo pasaulio šalyse, įskaitant Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir Portugaliją. Ant etiketės aiškiai matomi tokie pavadinimai, kaip: Bordeaux, Chablis, Chianti, Sancerre, Rioja ir kt., nurodo šį klasifikacijos metodą. Kiekvienas vyno regionas diktuoja, kokias vynuoges galima naudoti regione gaminamame vyne – Chablis regione Prancūzijoje auginamos Chardonnay, o Chianti Italijoje specializuojasi Sangiovese.
- Pagal vyndario vardą. Vyndariams, kurių gaminami vynai yra išskirtinio vynuogių mišinio tenka sugalvoti savo unikalų pavadinimą, pagal kurį tampa atpažįstamas tiek pats vyndarys, tiek jo gaminamas vynas. Sukuriamas atskiras pavadinimas ir tuomet, kada vyndarys augina tam regionui pagal reglamentą neleistinas vynuogių rūšis.
Klasifikavimo lygiai
Kiekvienas vyno regionas turi nustatytus normatyvus, pagal reglamentą užtikrinančius bent minimalią pagaminto vyno kokybę. Kiekviena šalis ir kiekvienas regionas turi savo klasifikavimo pakopas – pavyzdžiui, Prosecco kokybės klasifikavimo pakopose „Prosecco DOC“ yra pati žemiausia, „Prosecco Conegliano Valdobbiadene Superiore DOCG“ yra aukštesnė kokybės klasifikacija, toliau rikiuojasi „Colli Asolani DOCG”, „Prosecco Conegliano Valdobbiadene Superiore Rive DOCG” ir aukščiausioje pozicijoje esantis „Valdobbiadene Superiore di Cartizze DOCG”. Atkreipdami dėmesį į šiuos klasifikavimo lygius ant butelio galite pasirinkti geresnius vynus iš to paties regiono.
Egzistuoja ir individuali vyno šalyse naudojama klasifikacija pagal kilmę, kaip pvz., Prancūzijoje vynas skirstomas į keturias kategorijas:
- Stalo vynas – Vin de Table
- Stalo vynas su vynuogyno kilmės nuoroda – Vin de Pays
- Aukščiausios kokybės rūšinis vynas – Vin delimite de qualite superieure (VDQS)
- Aukščiausiosios kategorijos vynas (AOC)
Itališkas, panašiai kaip ir prancūziškas vynas, skirstomas taip pat į keturias kategorijas:
- Stalo vynas – Vino da Tavola
- Stalo vynas su vynuogyno kilmės nuoroda – Indicatione Geografica Tipica (ITG)
- Rūšinis vynas – Denominazione di Origine Controllata (DOC)
- Aukščiausiosios kategorijos vynas – Denominazione di Origine Controllata e Garantita (DOCG)
Tikimės, kad būsite paskatinti daugiau dėmesio skirti vyno etiketėje pateiktai informacijai ir tai padės atpažinti bei atrasti jums patiksiančius, puikaus skonio vynus!