Kiekvienas vyno regionas gali pasiūlyti šį tą savito ir unikalaus, tad nenuostabu, kad vis labiau populiarėja vyno pažinimo kelionės. Tai kelionės, kurių metu aplankomi vynuogynai, susipažįstama su vyndarystės istorija bei paslaptimis, degustuojami skirtingi derliai bei mokomasi geriau pažinti šį daugelio pamiltą gėrimą ir jo gamybos regionus. Vyno kelionės – tai praturtinanti, įsimenanti patirtis.
Vyno gamybos regionų apžvalga galėtų būti labai išsami ir didelės apimties, tačiau pasistengsime trumpai papasakoti apie kelis ryškiausius regionus ir išskirti jų skirtumus, panašumus bei savitumus.
Kas vyną daro unikalų?
Vynuogių veislė yra svarbiausias vyno spalvą, kvapą ir skonį įtakojantis veiksnys, tačiau yra ir kelios kitos ypatingai didelę reikšmę vyno fizinėms ir cheminėms charakteristikoms turinčios aplinkybės:
- Klimatas (karštis, šaltis, vėjas, rūkas);
- Dirvožemio sudėtis ir struktūra (uolienos, mineralinės sankaupos);
- Vynuogynų išsidėstymas (šlaitas, lyguma, aukštis virš jūros lygio);
- Tradicijos (vyno gamybos technologija, vyndario patirtis ir technika).
Dalį šių aplinkybių apibrėžia terminas terroir. Jis apima dirvožemio bruožus, klimatą, vynuogynų išsidėstymą nuo vandens telkinių ir kitus aspektus. Kiekvienas vyno regionas pasižymi savitu terroir.
Bordo, Prancūzija
Pietvakarių Prancūzijoje esantis Bordo regionas gali pasigirti 120 000 hektarų vynuogynų – daugiausiai vynuogynų užimamo ploto šalyje. Vieni brangiausių vynų pasaulyje, gaminamų istoriniuose pilių rūsiuose yra būtent iš šio garsaus Prancūzijos vyno regiono. Tai lemia, kad Bordo regione gaminamas vynas laikomas pasauliniu kokybiško vyno etalonu – daugelis vyno mylėtojų mano, kad čia gaminami vynai yra laikui nepavaldi klasika.
Bordo teritorija išsidėsčiusi tarp didingo kraštovaizdžio vandens telkinių – vienoje pusėje Garonos upė, kitoje plyti Atlanto vandenynas. Regiono jūrinį klimatą švelnina gausūs spygliuočių miškai. Unikalus maistinių medžiagų gausus dirvožemis per šimtmečius nusifiltravo iš Pirėnų kalnų per Garonos ir Dordonės upes į vandenyną, sukurdamas Bordo vyno regionui būdingą dirvožemį. Regiono dirvožemių pagrindas yra kalkakmenis, dėl to dirvoje daug kalcio. Geriausias vynas gaminamas prie Žirondos upės ant sauso žvyro įsikūrusiuose ūkiuose.
Daugiau nei 86% Bordo regione gaminamų vynų yra raudonieji, pagaminti iš Merlot, Cabernet Sauvignon, Cabernet Franc ir Malbec vynuogių. Tuo tarpu baltieji vynai dažniausiai gaminami iš Sauvignon Blanc ir Semillon vynuogių veislių.
Burgundija, Prancūzija
Burgundija – vienas prestižiškiausių vyno gamybos regionų Prancūzijoje (greta Šampanės ir Bordo regionų). Šiuose kraštuose gaminamas platus vynų asortimentas – nuo kai kurių brangiausių pasaulyje vynų iki sultingo Beaujolais Nouveau. Tai regionas, kuriame gausu visame pasaulyje žinomų pavadinimų: Côte d’Or, Côte de Beaune, Côte de Nuits, Mâcon, Côte Chalonnaise ir Beaujolais.
Rytinėje Prancūzijoje išsidėsčiusi Burgundija pasižymi žemyniniu klimatu su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, čia dažni lietūs ir šalnos – dėl to Burgundijos vyno kokybė atskirais metais smarkiai skiriasi.
Kraštas pasižymi daugybe smulkių gamintojų ir labai talentingų vyndarių. Burgundijos vynus suprasti nesudėtinga – baltieji beveik visada gaminami iš Chardonnay, raudonieji – iš Pinot Noir veislės vynuogių, išskyrus Beaujolais, kuris gaminamas iš Gamay veislės vynuogių.
Regionas vyno mylėtojų yra gerbiamas ne tik dėl puikios kokybės gaminių, bet ir už tai, kad čia vyndariai skiria itin didelį dėmesį visai gamtinei vynmedžius supančiai aplinkai (vadinamajam terroir).
Šampanė, Prancūzija
Istorinė Šampanės provincija, esanti šiaurės rytų Prancūzijoje, yra pagrindinis vyno regionas garsėjantis putojančiu gėrimu – šampanu.
Kalbant apie šio regiono dirvožemį ir gamtinę aplinką įdomu tai, kad kadaise Šampanės teritorijoje telkšojo gili jūra. Keičiantis Žemės paviršiui ji išnykdavo ir vėl atsirasdavo, o su kiekvienu užliejimu vanduo atnešdavo įvairių jūros gyvių, kurie žūdavo jūrai nuslūgus. Čia likdavo kriauklės ir gyvių skeletai, iš kurių per milijonus metų susiformavo kreida ant kurios ir plyti visas dabartinis regionas bei aplinkinės žemės.
Didieji vyndariai didžiąją dalį vynuogių perka iš vynuogių augintojų arba nuomojasi vynuogynus. Vienas hektaras vynuogynų geriausiuose Šampanės kaimuose kainuoja apie 2,5 mln. eurų. Kodėl tokia aukšta kaina? Dėl kreidos gausaus dirvožemio – geriausi vynuogynai veša kreidos gausiuose pietiniuose šlaituose.
Šampanės regionas turi savitas putojančio vyno gaminimo taisykles – vyndariai privalo laikytis vynmedžių genėjimo, derliaus nuėmimo, gėrimo išpilstymo ir kitų griežtai apibrėžtų standartų, o pilnam šampano skoniui susidaryti reikia ne mažiau nei 1,5 metų.
Drąsiai leiskitės po vyno pasaulio tyrinėjimus ragaujant, sužinant ir atrandant pasaulyje pamėgtus bei asmeniškai sau labiausiai patinkančius vynus.
Antrąją „Vyno turizmas: gidas vyno regionų tyrinėjimams” dalį kviesime skaityti jau netrukus.