Palaipsniui besikeičiantis klimatas visame pasaulyje daro vis didesnę įtaką vynmedžiams ir galiausiai – vyno gamybai. Dažnai vynmedžiai turi kęsti šalnas ir alinantį karštį, darganas, liūtis, žvarbius vėjus ir sausras – visi šie gamtos kaprizai atsispindi ir vyno taurėje.
Niokojantys karščiai
Tarp svarbiausių su klimato kaita susijusių padarinių yra temperatūros pokyčių sukeltas ankstyvesnis vynuogių subrendimas – šis klimato kaitos padarinys veikia vyno skonį ir sudėtį. Šiltesnėmis sąlygomis greičiau ir lengviau sunokstančiose vynuogėse sumažėja rūgštingumas ir padidėja cukraus koncentracija, o kartu su juo kinta ir vyno alkoholio kiekis bei aromatinės savybės. Intensyvus karštis arba per daug tiesioginių saulės spindulių gali pakeisti vynuogių skonį, suteikti džiovintų vaisių natas arba galutiniam produktui – vynui – tampant nuobodaus skonio.
Štai 2019 m. vasara Pietų Australijoje buvo karščiausia nuo pat 1910 m., todėl baltojo vyno rūšių derlius sumažėjo 8%, o Chardonnay derlius sumažėjo 12%, iki mažiausio per pastaruosius penkerius metus. Ispanijos augintojai patyrė niokojančius vynmedžių pažeidimus: nudeginti vynmedžių lapai ir išdžiūvusios vynuogės, kai temperatūra pakilo iki rekordinės 42˚C.
Pakilusi temperatūra lemia ir ankstyvesnį derliaus nuėmimą. Burgundijoje, Prancūzijoje, vynuogių derlius nuimamas dvejomis savaitėmis anksčiau nei viduramžiais. Ankstyvas derliaus nuėmimas turi įtakos uogų ir galutinio produkto kokybei. Tinkamu laiku nuskintų uogų vynai yra sotesni, minkštesni ir vaisiškesni, juose yra didesnis alkoholio kiekis. Per ilgai ant vynmedžio palikti vaisiai gali būti pažeisti saulės arba gali tiesiog susitraukti.
Žvarbūs šalčiai
Itin vėsi temperatūra sulėtina uogų vystymąsi, taip blogindama vyno kokybę. Šaltis sumažina antocianinų – cheminių medžiagų, suteikiančių raudonam vynui gilią spalvą ir tanininę struktūrą, susidarymą. Mažiau prinokusios vynuogės pasižymi dideliu rūgštingumu, tokios vynuogės taip pat turi mažesnį cukraus kiekį, todėl vynai yra sausesni, turintys mažesnį alkoholio kiekį. Šylančio klimato nulemtos vėlyvos pavasario šalnos taip pat tampa nemenku iššūkiu vyndariams.
Nesibaigiančios liūtys
Skamba baisiai, tačiau dėl klimato kaitos kai kurie vyno regionai gali išnykti visam laikui. NASA duomenimis, pasaulinis jūros lygis iki 2100 m. turėtų pakilti 66,4 cm. Vandens lygio kilimas ir dideli potvyniai gali lemti vynuogynų plotų Portugalijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kalifornijoje ir kituose regionuose atsiradimą po vandeniu. Tropinės audros ir didelis drėgmės kiekis gali sukelti spartų grybelio ir pelėsio plitimą vynuogynuose.
Klimatas ir jo įtaka vynui yra neabejotina, tad tampa vis sunkiau ignoruoti klimato kaitos rezultatus. Ir tai ne tik žemės atšilimo klausimas – tai taip pat reiškia ekstremalias oro sąlygas. Ledo audros, staigūs šalčiai, stiprios krušos, liūtys ir karščio bangos vis intensyvėja ir dažnėja, darydamos milžinišką įtaką vynmedžiams ir iš jų uogų gaminamiems vynams.
