Putojantis vynas – gėrimas, tinkantis bet kokiai progai ar metų laikui. Kasmet žmonės vis labiau pamilsta jo burbuliukus, todėl pasauliniai pardavimai auga jau beveik du dešimtmečius iš eilės. Nuo 2002 m. iki 2018 m. gamybos kiekiai padidėjo 57 proc., t.y. vidutiniškai po 3 proc. kasmet. Be to, didėja ir jo reikšmė viso pagaminamo vyno struktūroje. Jei 2002 m. putojantis vynas sudarė apie 5 proc. pasaulinės vyno rinkos, tai 2017 m. jo dalis pakilo iki 8 proc.

Putojančio vyno gamyba yra gana stipriai koncentruota. Beveik pusė visos apimties yra pagaminama Italijoje ir Prancūzijoje (2018 m. duomenimis). 80 proc. visos pasaulinės putojančio vyno gamybos rinkos dalijasi 5 šalys: Italija (27 proc.), Prancūzija (22 proc.), Vokietija (14 proc.), Ispanija (11 proc.), JAV (6 proc.).

Putojančių vynų asortimentas ir gamybos geografija yra išties plati, tačiau kiekviena rūšis pasižymi unikaliomis savybėmis. Daugiausiai yra pagaminama baltų putojančių vynų, šiek tiek mažiau rožinių ir raudonų. Skonių spektras svyruoja nuo sausų iki saldžių, priklausomai nuo naudojamų vynuogių, klimato, kuriame jos augintos, gamybos metodo. Turbūt dėl to šis gėrimas yra toks universalus ir dera prie daugelio maisto produktų.

Kaip putojančiame vyne susiformuoja burbuliukai?

Ar žinojote, kad putojančio vyno butelyje yra vidutiniškai 49 milijonai burbuliukų? Taip, mokslininkai tai suskaičiavo! Norint juos išgauti, putojantis vynas dažniausiai turi pereiti net du fermentacijos procesus. Būtent antrasis ir leidžia susiformuoti burbuliukams.

Yra žinoma keletas putojančio vyno gamybos metodų, kuriems būdingas skirtingas karbonizacijos laipsnis. Tačiau populiariausi vartotojų tarpe iš jų yra du: tradicinis ir „Charmat“.

• Taikant tradicinį metodą, antroji fermentacija vyksta butelyje, į kurį pridedama cukraus ir mielių. Taip gaunami mažesni burbuliukai. Šis būdas pasitelkiamas gaminant šampaną.
• „Charmat“ metodas nuo kitų skiriasi tuo, kad antroji fermentacija vyksta didelėje plieninėje talpykloje. Šis procesas sukuria didesnius burbuliukus, kuriuos galima matyti tokiuose putojančiuose vynuose, kaip „Prosecco“.

Kiek daug putojančio vyno rūšių!

Prieš renkantis putojantį vyną romantiškam vakarui ar šventei, labai įdomu bent šiek tiek panagrinėti pagrindines jų rūšis ir savybes.

Šampanas

Turbūt teko girdėti posakį: „Visas šampanas yra putojantis vynas, tačiau ne visas putojantis vynas yra šampanas“. Jis paplitęs ne šiaip sau, nes daugelis žmonių bet kurį putojantį vyną mėgsta vadinti tiesiog šampanu. Tačiau iš tikrųjų šampanu jis vadinamas tik tuo atveju, jei yra pagamintas Šampanės regione, Prancūzijoje. Šis gėrimas toks universalus, kad puikiai dera beveik prie visko, pradedant pusryčių patiekalais, baigiant kepiniais. Dažniausiai šampanas yra gaminamas iš „Chardonnay“, „Pinot Noir“ ir „Pinot Meunier“ vynuogių, paprastai yra sausas, tačiau galima rasti ir saldesnių versijų.

Prosecco

Italijos Nr. 1 putojantis vynas yra „Prosecco“ – kilęs iš Veneto kalvų šiaurės rytų Italijoje. Jame yra daug citrusų, obuolių, kriaušių, meliono, kartais subtilaus gėlių aromato. „Prosecco“ pagamintas iš „Glera“ vynuogių ir fermentuojamas nerūdijančio plieno talpykloje „Charmat“ metodu. Jis yra kiek saldesnio skonio ir itin populiarus kaip kokteilių sudedamoji dalis.

Cava

„Cava“ yra garsiausias ispaniškas putojantis vynas. Jis gaminamas tradiciniu būdu iš ispaniškų vynuogių „Macabeo“, kurios sukuria gaivų citrusinį skonį, taip pat iš „Xarello“ ir „Parellada“ vynuogių, kurios pasižymi vaisiniais kriaušių ir citrusinių atspalviais.

Crémant

„Crémant“ putojantis vynas gaminamas keliose Prancūzijos vietovėse, taip pat Liuksemburge. Šis ypatingas putojantis vynas yra sukurtas tuo pačiu tradiciniu metodu kaip šampanas. Jo skonis skiriasi priklausomai nuo vynuogių rūšies, iš kurios jis gaminamas, tačiau dažniausiai apibūdinamas kaip turintis grietinėlės ir riešutų aromatų.

Sekt

„Sekt“ putojantis vynas, kilęs iš Vokietijos. Jame gali būti vaisių ir gėlių aromatų, pavyzdžiui, obuolių ar kriaušių. Šis vynas turi natūralų rūgštumą ir vaisingumą. „Sekt“ gali būti gaminamas naudojant tiek „tradicinį“ tiek „Charmat“, metodus.

Nors mūsų aptarti penki pavadinimai yra patys populiariausi ir plačiausiai žinomi, tačiau pasaulyje gaminama gausybė kitų putojančio vyno versijų. Tai ir Portugalijos „Espumante”, Vengrijos „Pezsgő“. Neatsilieka ir Jungtinės Karalystės, Rumunijos, Kanados, Australijos, Pietų Afrikos, JAV gamintojai. Beje, JAV dauguma putojančių vynų yra pagaminama Kalifornijoje, naudojant „Chardonnay“, „Pinot Noir“, „Pinot Meunier“ vynuoges.