Žmogus, esantis nuolatinėje naujų derinių maiste kelionėje ir mūsų draugas Maisto Gu kviečia pavasarį pasitikti kūrybiškai bei egzotiškai ir dalinasi Jūros šukučių receptu.
“Jūros šukutė (Scallop) – dvigeldis moliuskas, kurio artimiausi giminaičiai yra austrės, midijos, o jų paplitimas – nuo Atlanto vandenyno iki Viduržemio jūros.
Jūros šukutės balta mėsa – vadinamasis „raumuo“ arba „riešutas“ yra tarp dviejų geldelių. Prekybos vietose šukutės dažniausiai parduodamos atvėsintos arba šaldytos. Lietuvos rinkoje dažniausiai sutinkama Jūros šukutė – iš Japonijos auginimo fermų.
Mano patirtys su šukutėmis – labai įvairios: nuo nuostabiai paruoštų šukučių namuose, iki apgailėtino pateikimo ir ekspermentų geruose restoranuose. Apskritai, norint šią jūros gėrybę sugadinti, reikia pasistengti, nes šukutę paruošti nėra sudėtinga, svarbiausia – laikas, laikas, ir dar kartą laikas – tikslus jos iškepimas. Man patinka nestandartiniai požiūriai tiek į vynus, tiek į maisto derinius. Kartais mano pasirinkimai gali atrodyti keisti ir nesuprantami, o kartais – neišmanėliški, bet kiekvieną kartą darydamas sau gastroprovokaciją – bandau rasti tai, ko neranda dauguma restoranų ar maisto ieškotojų. Mano tikslas – rasti balansą patiekale, tekstūroje ir skoniuose su vynu. Noriu atrasti tai – kas neaprašyti vadovėliuose, nenumatyta ekspertų, o gal net iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinama.
Pasirinkau netradicinį receptą, kurį siūlau išbandyti: Jūros šukutės/pupelės/bekonas/šalavijas ir aišku vynas, kuris patinka man asmeniškai „Roero Arneis 2019 Vietti“ iš Pjemonto. Šis vynas – vaisiško skonio, bet kartu ir su neįpareigojančia rūgštimi.
Atrodo, kam gi gadinti ar subanalinti jūros šukutę su pupelėmis, o man atrodo, kad tai gali būti tikrai gerai ir taip gerai, kad tikrai rekomenduoju šį receptą išbandyti ir paragauti, o atsiliepimais pasidalinti Maisto Gu Facebook paskyroje.
2 asmenims reikės:
- 200 g. jūros šukučių (gali būti ir šaldytos);
- 1 stiklinė pupelių (aš naudojau dryžuotąsias pupeles „Sezer“);
- 4 riekutės bekono (gali būti paprasta amerikoniška arba angliška šoninė);
- 2 šaukštai trintų pomidorų arba „tomato frito“ (kepintų pomidorų tyrė);
- Sviestas – jo niekada nebūna per daug;
- Druska pipirai pagal skonį;
- 6 šalavijų lapeliai be kotelių (švieži).
Išmirkome stiklinę pupelių šaltame vandenyje ir išsiverdame su šiek tiek druskos (aišku dabar jau galima nusipirkti ir virtų pupelių arba konservuotų tikrai geros kokybės, bet skonis tikrai bus kitoks negu išsivirus patiems).
Į išvirtas pupeles įdedame šiek tiek pipirų, šaukštą sviesto ir trintus pomidorus – viską kelias minutes pakepiname ant keptuvės ant silpnos kaitros, kol sviestas ir pomidorai susigers ir maloniai aplips pupeles.
Jūros šukutes – būtinai atitirpintas – paliekame ant rankšluostinio popieriaus ar servetelės bent valandai, kad būtų kambario temperatūros.
Įkaitiname keptuvę ir pradedame sausoje keptuvėje kepti bekoną, kuris palengva paruduos, susitrauks ir išleis šiek tiek savo riebaliuko. Tada įdedame šaukštą sviesto, ištirpiname jį ir dedame šukutes. Viską kepame vienoje keptuvėje kartu su šalavijų lapeliais. Kaip ir minėjau – svarbiausia laikas, laikas, laikas – kiekvienai pusei max. 2 minutės ir tikrai neturėtų būti per mažai, nes vėliau šukutės tiesiog pavirs į „gumines pirštines“ ir bus nevalgomos. Jei bijote rizikuoti – įpjaukite šukutę, viduje ji turėtų būti baltos spalvos. Tuo pačiu metu keptuvėje esantys šalavijų lapeliais gražiai apskrus (apverskite juos kartu su šukutėmis), o šalavijų suteiktas aromatas paskleis puikų kvapą jūsų virtuvėje ir suteiks puikų skonį jūsų lėkštėje. Lapeliai bus ne tik dekoracija, bet ir skanus valgomas prieskonis.
Tvirtos tekstūros šukutė, riešutingumą suteikiančios pupelės, traškus bekonas su lengvu, bet tvirtu šalavijo aromatinių prieskonių dvelksmu – nuostabi skonių ir kvapų sintezė kartu su Roero Arneis.
Maistas mylintiems gyvenimą.”
