Tūkstantmečius skaičiuojančioje vyno istorijoje galime rasti neįtikėtinų legendų ir labai įdomių tradicijų, susijusiu su šiuo gėrimu. Šiose tradicijose ar apeigose gėrimas atlieka vis kitokį vaidmenį, tačiau yra svarbus ir vertinamas. Kviečiame susipažinti su keletu unikalių skirtingose pasaulio kultūrose egzistuojančių tradicijų, kurias jungia viena – meilė gyvenimui ir vynui.
Batalla de Vino – vyno mūšis Ispanijos La Rioja provincijoje
Užklupus rugpjūčio karščiams, atsigaivinti galima ne tik panėrus į ežerą, bet ir apsipylus didžiuliais kiekiais raudono vyno. Būtent taip paskutines vasaros dienas palydi La Rioja provincijos gyventojai. Kiekvienais metais rupgjūčio 29 dieną vykstančios šventės metu tiek gyventojai, tiek smalsūs turistai susirenka šalia Haro miestelio esančių Bilibio uolų apsirengę baltai, ir prasideda tikra beprotybė – visi pradeda vienas ant kito pilti raudoną vyną!
Renginys laikomas vykusiu tada, kai visų dalyvių rūbai nuspalvinami ir nelieka nė vieno balto rūbo lopinėlio. Pasibaigus šėlsmui, visi draugiškai grįžta į miestelį toliau tęsti linksmybių valgant skanų maistą, šokant bei klausant gyvos muzikos.
Statinės ridenimas Montepulčiane, Italijoje
Rugpjūtis būna įdomus ir Italijos Montepulčiano mieste, kur kiekvienais metais paskutinį šio mėnesio sekmadienį vyksta neįprasta šventė – vyno statinės ridenimas. Aštuonios komandos ridena apie 80 kilogramų sveriančias statines miesto teritorijoje ir varžosi dėl šilkinės vėliavos, ant kurios vaizduojamas miestelio globėjas – San Giovanni Decollato. Ši azartiška, gero fizinio pasiruošimo reikalaujanti tradicija tęsiama jau šešis šimtmečius ir yra labai svarbi apylinkės gyventojams.
Igba Nkwu Nwanyi arba „vyno nešimo“ ceremonija Nigerijoje
Ši ceremonija yra viena iš keturių pasiruošimo vestuvėms dalių. Ceremonijos dieną į jaunosios namus atvyksta jaunasis su visa palyda – šeima ir draugais, o juos pasitinkama su vaišėmis, muzika bei tradiciniais šokiais. Jaunoji, tarp žmonių būrio radusi savo būsimąjį vyrą, palaiminta tėvo arba kito, tėvą atstojančio vyro, turi jaunikiui įteikti taurę palmių vyno. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprasta, tačiau taip nėra. Jaunikis žaismingai slapstosi, o jo draugai bei šeima bando nuotaką „nuvilioti“ ir įkalbėti už jo netekėti. Vedybos laikomos įtvirtintomis tada, kai jaunasis priima taurę iš mylimosios rankų ir atsigeria vyno. Tada jie paskelbiami vyru ir žmona.
Tostų tradicija Supra Sakartvele
Nors tostų tradicija egzistuoja daugelyje pasaulio kultūrų, tačiau Sakartvelo gyentojams ji yra ypač svarbi ir tęsiasi daugelį šimtmečių. Šios tradicijos atsiradimo legenda byloja, kad kai dievas dalino žemes žmonėms, Sakartvelo gyventojai pavėlavo ir supykęs dievas nieko jiems nepaliko. Kartvelai pasakė jam, kad vėlavo, nes visą vakarą šventė ir sakė tostus jo vardu. Apsidžiaugęs dievas atidavė jiems geriausią žemę, kurią buvo pasilikęs sau – Sakartvelą. Taip nuo to laiko kartvelai ir toliau kelia taures už jiems svarbiausius dalykus, lyg atsidėkodami už tokią dovaną. Kiekviena „supra“ turi savo tostų meistrą, vadinamą tamada, kuris yra atsakingas už visą ceremoniją. Sakomi tostai gali trukti nuo kelių minučių iki valandos, jei ne daugiau, o jų kiekis yra neribotas, tačiau egzistuoja tam tikra tostų eiga. Pirmas tostas skiriamas dievui, vėliau – taikai, trečias pagal svarbą yra skirtas šaliai ir tik tada galima sakyti tostus, kokius tik sukuria jūsų fantazija. Ši tradicija giliai įsišaknijusi Sakartvelo kultūroje ir simbolizuoja gyventojų bendruomeniškumą, dėkingumą ir džiaugsmą gyvenimo dovana.
Ir nors daugelis kultūrų skiriasi tarpusavyje, geografiškai yra atitolusios viena nuo kitos, tačiau visada galime įžvelgti ir tai, kas jungia, suartina ir yra bendro.