KategorijosEkspertinė rubrika

Velykinio stalo tradicijos Lietuvoje ir pasaulyje tradicinių velykinių patiekalų ir gėrimų derinimas

Viena šviesiausių švenčių metuose – Šv. Velykos, ne tik suburia visus krikščionis pasaulyje švęsti Kristaus prisikėlimo, bet ir simbolizuoja bundančią gamtą, iš jos besiskverbiančią energiją bei šylant orams vis dažniau visus užplūstančią gerą nuotaiką. Nors šventė švenčiama visame pasaulyje, tačiau kiekviena šalis, jos regionas ir netgi atskira šeima turi savitas tradicijas.

Kiekviena tauta turi tik jai būdingų velykinių papročių, tačiau neatsiejama Velykų šventimo dalis yra Velykinis vaišių stalas. Mums, lietuviams, įprasta, kad Prisikėlimo dienos rytą žmonės eina į mišias, po kurių šeima susėda prie šventinio stalo, gausaus margintų kiaušinių, įvairių mėsos patiekalų: čia patiekiamas netikras zuikis, keptas kumpis, virtas liežuvis, įvairūs vyniotiniai, šaltiena, žuvies patiekalai, tradicinės salotos, mišrainės, gardūs pyragai, keksas Velykų boba, šakočiai ar kiti skanumynai. Įprasta atsigaivinti naminiu kompotu, kmynų gėrimu, vynu arba alumi.

O ar kada nors susimąstėte, kodėl Velykų simboliu yra kiaušinis? Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Gausus, sotus vaišių stalas ir pats neabejotinai yra derlingumo, turto, šeimos gerovės ir stiprybės simboliu.

Kitose šalyse ant vaišių stalo galima pamatyti tiek mums įprastų, tiek negirdėtų patiekalų. Tokių kaip: Graikijoje tradiciškai patiekiama ėriuko šlaunelių sriuba Magiritsa, šioje šalyje per Velykas taip pat būtina atidaryti Recina – pirmąjį vyną iš praėjusių metų derliaus. Italijoje šia proga įprasta kepti specialų kupolo formos sūdytą pyragą su špinatais ir virtais kiaušiniais, tačiau pagrindinis Velykų patiekalas Italijoje – ėriena. Lenkijoje stalas įprastai būna nukrautas kiaušiniais, dešrelėmis, mėsa ir krienais. Suomijoje tradiciškai gaminamas ruginių miltų pudingas Mämmi. Bulgarijoje ant šventinio stalo būtinai turi būti patiekalas iš avienos, kartu patiekiamos salotos ir raudonasis vynas.

Patiekalų ir jų receptūrų gausu, tačiau kokius gėrimus vertėtų derinti prie įvairių velykinių patiekalų? Prie Velykų simbolių – margučių – derinti galima putojančius gėrimus: Cremant, Cava ar šampaną. Mėsiški patiekalai kviečia užsigerti raudonuoju vynu – tam puikiai tiks Pinot Noir. Su žuvies patiekalais bei įvairiomis mišrainėmis gaiviai suskambės naujai atgimstantis baltasis Porto vynas.

Derinant gėrimus su patiekalais svarbiausia balansas – patiekalas neturi nustelbti gėrimo, gėrimas neturi nustelbti patiekalo. Pavyzdžiui, prie sodresnio, intensyvesnio skonio patiekalų reikėtų derinti ir sunkesnį vyną, prie lengvų žuvies patiekalų – gaivius ir lengvus baltuosius vynus. Taip pat derėtų atsižvelgti į patiekalų sūrumą, rūgštingumą, kartumą, saldumą, riebumą bei aštrumą. Į porą riebiam maistui tiks rūgštesnis ar daugiau alkoholio turintis vynas. Kartumo turintis maistas geriausiai derės su saldesniu vynu – aštriam maistui imponuos taip pat saldus, lengvas vynas.

 

Mėgaukitės gardžiais Velykų patiekalais ir nebijokite eksperimentuoti su prie jų derinamais gėrimais.