Manoma, kad vynuogės Žemėje auga mažiausiai 65 milijonus metų. Tai įprastas vidutinėse platumose kalvotose vietovėse natūraliai augantis lianinis augalas, tad nenuostabu, kad iki mūsų dienų yra susiformavę kone 8000 skirtingų vynuogių veislių. Vynuogės nuo seno naudojamos išmoningai – iš jų spaudžiamos sultys, verdamas džemas, išgaunamos razinos, o iš kauliukų spaudžiamas vertingas aliejus. Vis tik, dažniausias vynuogių panaudojimo būdas yra vyno gavyba.
Vynas ir Antika
Artimųjų Rytų, Šumerų ir Egipto civilizacijose randama vynuogių auginimo ženklų, menančių maždaug 3 tūkst. metų prieš Kristų, o vynas ir vyndarystė pirmą kartą minimi Egipto rašytinėje istorijoje, kurioje užima svarbų vaidmenį ceremonijų bei apeigų metu. Vynas nuolat buvo vartojamas Romos ir antikinės Graikijos civilizacijose, pastarieji netgi turėjo savo vyno dievą Dionisą.
Vynmedis tūkstančius metų gali augti įvairiose vietovėse bei labai įvairiomis klimato sąlygomis: gali augti kalnuose, slėniuose, jūriniame ar kontinentiniame klimate. Tačiau geriausiomis sąlygomis vynmedžių augimui tradiciškai garsėja Pietų ir Vidurio Europos šalys: Italija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Vokietija ir kitos. Vienos vynuogių veislės mėgsta saulės šilumą, sausą, kalkingą, kreidingą ar vulkaninį dirvožemį, kitos – vėsesnį klimatą ir yra atsparios šalčiams, tačiau šiltųjų regionų vynuogės pasižymi išskirtinėmis skoninėmis savybėmis.
Vynuogių ir vyno savybės
Nors vynuogių rūšių yra begalė, tačiau dažniausiai jos yra skirstomos pagal spalvą ir pobūdį. Pagal spalvą vynuogės gali būti baltosios, juodosios ir rausvosios; jas galima valgyti arba naudoti gėrimų gamybai. Valgomosios vynuogės dažnai yra didesnės, plonesne luobele ir mažesniais arba išvis be kauliukų, pasižymi mažesniu rūgštingumu ir saldumu. Atvirkščiai nei vyno gamybai naudojamos vynuogės – vyninės vynuogės pasižymi tvirta odele, sultingumu, rūgštingumu ir dideliu saldumu, kuris yra itin svarbus vyno fermentacijos procese.
Vyno spalva labiausiai priklauso nuo to, ar fermentacijos metu ir kuriam laikui sultyse paliekama uogos odelė, nes įprastai daugumos vynuogių veislių sultys yra šviesios ir skaidrios. Taigi, vynuogių odelėse yra pigmento, dėl kurio raudonas vynas įgauna raudoną spalvą. Šios fermentacijos su odelėmis metu (procesas, vadinamas meceracija) taip pat išsiskiria odelėse esantys taninai bei aromatą ir skonį stiprinantys elementai. Kuo maceracija trunka ilgiau, tuo spalva, kvapo ir skonio savybės intensyvėja. Ragaujant vyną, juntami pagrindiniai pojūčiai yra saldumas, rūgštingumas ir kartumas. Vyno charakterį nulemia vynuogių veislė bei vyndarystės būdas, vynuogių sudėties komponentai: gebėjimas kaupti cukrų, rūgšties kiekis, taninų kiekis ir t.t.
Žinome, kad vyno skonį daugiausiai nulemia vynuogių rūšis, kurių yra tūkstančiai, o kokios jų yra populiariausios tarp vyndarių?
Populiariausia baltojo vyno vynuogių veislė Prancūzijoje yra Chardonnay, antroji pagal populiarumą – Sauvignon blanc. Italijoje populiariausios baltojo vyno vynuogių veislės yra Trebbiano ir Vermentino, Pinot Grigio. Ispanijoje – vietinės kilmės Airén, Verdejo, Macabeo bei Albariño. Vokietija garsėja baltaisiais vynais iš Riesling vynuogių.
Cabernet Sauvignon yra pati populiariausia ir žinomiausia raudono vyno vynuogių veislė pasaulyje. Populiariausia raudonojo vyno vynuogių veislė Prancūzijoje yra Merlot, taip pat Grenache, Syrah. Italijoje labiausiai paplitusios Sangiovese ir Montepulciano vynuogės. Ispanijoje numeris vienas – Tempranillo veislė, ją seka Garnacha bei Cariñena veislių vynuogės.