„Nelsono kraujas“, „nužudyti velnią“, „demonų vanduo“, „piratų gėrimas“, „Barbadoso vanduo“. Taip, visi šie pavadinimai apibūdina vieną ir tą patį gėrimą – romą. Iš tiesų, tai – distiliuotas spiritas, pagamintas iš fermentuoto cukraus arba rafinuoto cukraus pagrindo. Alkoholio kiekis jame dažniausiai svyruoja apie 40%, tačiau gali siekti ir iki 75,5%. Yra šviesių, tamsių, brandintų, prieskoninių romų, tad jį drąsiai galima priskirti vienai iš įvairiausių alkoholio kategorijų.
Romo istorija
Pirmasis rašytinis įrašas apie romą rastas Barbadose. Jis datuojamas 1650 m. Maždaug tuo metu buvo atrasta, kad melasa (šalutinis cukraus perdirbimo proceso produktas) gali būti fermentuota į alkoholį. Neilgai trukus romas išplito kolonijinėje Šiaurės Amerikoje, o pirmoji spirito varykla buvo įkurta 1664 m. Stateno saloje, Bostone. Romo populiarumas iki Amerikos revoliucijos augo eksponentiškai ir ėmė vaidinti itin svarbų vaidmenį politikoje. Romas figūravo netgi vergų prekyboje. Vergai, atvežti iš Afrikos, buvo mainomi į melasą ir romą. Vėliau romo populiarumas ėmė mažėti dėl cukraus importo ribojimų ir kylančios amerikietiškojo viskio bangos.
Romas labai dažnai siejamas su laivynu ir jūreiviais. Ir tai tikrai ne filmų išsigalvojimas. Viskas prasidėjo 1655 m. britų laivynui užėmus Jamaiką. Dėl didžiulio romo prieinamumo, kasdienis jūrininko alkoholio racionas buvo pakeistas iš prancūziško brendžio į romą. O terminas „karinio jūrų laivyno stiprumas“ istoriškai reiškia romo stilių, kuris tuo metu laikytas laivuose. Dėl brandinimo medinėse statinėse tai buvo turtingo skonio romas. Tuo pačiu ir puikus pagrindas įpilti laimo sulčių, kurios veikė kaip priemonė prieš skorbutą (liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas).
Romo gamyba
Romas yra gaminamas iš cukraus pagrindu paruoštų produktų, dažniausiai cukranendrių arba melasos. Štai ir priežastis, kodėl paprastai šis gėrimas yra gaminamas cukranendrių auginimo šalyse, tokiose kaip Jamaika, Dominikos Respublika, Puerto Rikas, Kuba, Venesuela, Meksika, Trinidadas.
Cukraus produktas lygiomis dalimis sumaišomas su vandeniu, tuomet fermentuojamas ir distiliuojamas. Dauguma gamintojų naudoja specifines mielių rūšis, kurios padeda užtikrinti vienodą skonį ir fermentacijos laikotarpį. Po distiliacijos vieni romai yra iškart išpilstomi į butelius, o kiti kelerius metus dar brandinami buvusiose burbono arba prancūziško ąžuolo statinėse. Po brandinimo dauguma romų dar yra maišomi su skirtingų amžių, gamybos metodų ar šalių alkoholiais.
Patys pirmieji pagaminti romai buvo tamsūs, sunkūs ir turėjo stiprų melasos skonį. Tuo tarpu sausi, lengvi, blyškūs ir švelnaus skonio romai pradėti gaminti tik XIX a. pabaigoje.
Romo rūšys
Romas turi daugybę variacijų nuo šviesaus, auksinio iki tamsaus, juodo, prieskoninio ar išlaikytojo. Baltasis (šviesusis, sidabrinis) romas dažniausiai po distiliacijos yra iškart išpilstomas į butelius. Kartais jis trumpai yra brandinamas statinėse, tačiau tuomet prieš išpilstant į butelius yra atliekamas papildomas filtravimas, kurio metu pašalinama bet kokia spalva. Baltas romas yra skaidrus, lengvas, turi ryškų skonį ir yra naudojamas gaminant klasikinius kokteilius, tokius kaip „Daiquiri“, „Mojito“ ir „Piña Colada“.
Auksinis romas pasižymi gintarine spalva ir kiek ryškesniu, saldesniu bei kompleksiškesniu skoniu nei baltasis. Visa tai susiformuoja dėl ilgesnio laikymo ąžuolo statinėse bei pridedamos karamelės. Šis romas tinka nesudėtingiems kokteiliams gaminti.
Tamsūs arba juodi romai ilgus metus brandinami medinėse viskio ar burbono statinėse. Kuo ilgesnis tas laikas, tuo tamsesnė ir spalva. Tamsusis romas naudojamas tokiems kokteiliams kaip „Dark ‘N Stormy“ ar „Hurricane “. Tačiau dėl sodraus ir saldaus skonio jį puikiai tinka gurkšnoti ir vieną.
Dar yra prieskoninis romas, kurio gamybos metu yra pridedama papildomų skonių, kuriuos suteikia cinamonas, pipirai, vanilė, apelsino žievelė, kiti prieskoniai. Šiuos romus galima gerti tiek vienus, tiek su ledu, tiek maišant į kokteilius.
Ir pabaigai, ar žinote, kodėl vienas iš neoficialių romo pavadinimų yra „nužudyti velnią“ (angl. „kill-devil“)?
Šis posakis siejamas su senuoju romu, kuris anuomet nepasižymėjo tokiu rafinuotumu kaip dabar. Gėrimas buvo toks stiprus, kad žmonės tikėjo, jog jis tiesiogine to žodžio prasme gali užmušti viduje slypintį velnią.
