Įstabiai žydintys obelynai kiekvieną rudenį sunokina raudonžandžių vaisių derlių. Sidras – fermentuotos obuolių sultys, kuriose obuolių natūraliai sukauptą cukrų mielės paverčia alkoholiu. Tai reiškia, kad, skirtingai nei vyno gamybos metu, obuolių sidre nededama pridėtinio cukraus.
Sidro istorija ir gamyba
Nors nėra aišku, kada buvo pradėta mėgautis pirmuoju obuolių sidru, tačiau obuolių auginimo praktika pasaulyje siekia tūkstančius metų. Pirmosios obelys žinomos jau nuo 1300 m. pr. Kr. Senovės Egipto, kur jos augo Nilo upės pakrantėse. Istorija pasakoja, kad 55 m. pr. Kr. į Didžiąją Britaniją atvykę romėnai rado vietinius gyventojus geriančius į sidrą panašų gėrimą ir greitai jį pamėgo, vėliau parsigabeno jį su savimi ir išpopuliarino visoje imperijoje. Vėliau sidras greitai paplito po visą Europą.
Sidras gaminamas iš 100% šviežiai spaustų obuolių sulčių, lėtai fermentuojamas, o vėliau, dažnai ąžuolo statinėse, brandinamas mėnesius ar metus. Parduotuvėse parduodamas aviečių, juodųjų serbentų, braškių ar kitokių skonių „sidras” iš tikrųjų tėra apgaulė, nes tikras sidras gali būti tik obuolių ar kriaušių.
Sidro gamybai pirmiausiai reikia vaisių, iš kurių spaudžiamos sultys vėliau fermentuojamos ir brandinamos. Šviežiai išspaustos sultys negali būti skiedžiamos vandeniu, į jas negalima dėti cukraus, sultys negali būti filtruojamos ar skaidrinamos – turi išlikti tokios, kokias dovanoja motina gamta. Galutinio gėrimo skonis itin priklauso nuo oro sąlygų, todėl kone kiekvienais metais gaminamas sidras bus vis kitoks, priklausomai nuo to, kokie buvo metai.
Fermentacija ir brandinimas
Sultis fermentuoti galima tradiciniu būdu naudojant laukines mieles arba naudojant prekybos centruose randamas kultūrines mieles. Fermentuojant tradiciniu būdu obuoliai skinami nuo medžių ir neplauti dedami į sulčių spaudimo presą – ant obuolių žievelės gyvenančios mielės atlieka savo darbą ir vykdo fermentacijos procesus. Nenaudojant laukinių mielių, sidro gamybai gali būti naudojami ir jau nukritę obuoliai. Fermentacija tradiciškai trunka apie dvi–tris savaites.
Pasibaigus fermentacijai ar ją sustabdžius, sidras brandinamas. Ąžuolo statinėse brandinamas sidras įgauna minkštesnį, brandesnį skonį. Brandinimui tinkamiausia temperatūra 8-10 °C. Norint išgauti sausą sidrą, brandinti jį reikėtų ne mažiau kaip pusę metų, tuo tarpu saldesnis sidras bus tinkamas gerti jau po pirmojo brandinimo mėnesio.
Norėdami patys pamėginti pasigaminti obuolių sidrą, turėkite omenyje, kad, anot specialistų, priklausomai nuo obuolių dydžio bei sultingumo, iš dviejų kilogramų obuolių vidutiniškai gaunama apie vieną litrą sulčių. Geriausiai naudoti kuo geriau sunokusius obuolius. Priklausomai nuo norimo išgauti skonio, galite juos naudoti rūgštesnius ar saldesnius, taip pat pamaišyti tarpusavyje. Skonius atskirti bus nesudėtinga – tereikia paragauti. Pavyzdžiui, saldžių, sultingų obuolių sidras taip pat bus saldus ir desertinis, bet ne toks išraiškingas ar aromatingas kaip būtų rūgštesnių obuolių – šis bus taniniškesnis, ryškesnio skonio ir aromato.
Gražaus likusio rudens ir gardaus jo derliaus!